ištesėjimas

ištesė́jimas sm. (1) DŽ¹ 1. FT, NdŽ → ištesėti 1: Žmoniškumo idėja pakelia jo darbštumą ir ištesėjimą rš. 2. išlikimas: Petro sostui amžinas ištesėjimas prižadėtas Gmž. 3. → ištesėti 2: Gintautas iš visų lygiai reikalavo, kad, neleisdami jam namie tinkamu laiku pavalgyti, patys sulig savo ištesėjimu jį pasotintų Vaižg. 4. NdŽ → ištesėti 3: Koks ten jo ištesė́jimas – nė pusę tiek nedavė, kap žadėjo Alk. Matos kasdien, kaip svietas laiko per nieką neištesėjimą pačių šventų prižadėjimų Blv. Kaip tankiai Viešpatis atguldinėja ištesėjimą žadėjimo savo DP174. ^ Greitesnis mužiko ištesėjimas, o ne pono prižadėjimas LTR(Žr). 5. Ser, KŽ → ištesėti 4: Jis nesidairė į mano ištesė́jimą NdŽ. Pareigos bekraštės, begalės, o ištesėjimas menkas Vaižg. \ tesėjimas; atitesėjimas; ištesėjimas